Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio kūrimas
  |   LT   |   EN   |  
 

Apie projektą


Pagrindinis projekto tikslas - sukurti modernias mokymo-mokymosi priemones profesiniam mokymui ir įdiegti jas, siekiant užtikrinti profesinio mokymo paslaugų kokybę ir atitikimą darbo rinkos poreikiams.

Projekto uždaviniai:

  1. Sukurti mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelį.
  2. Taikyti šį modelį kuriant, publikuojant ir diegiant mokymo-mokymosi priemones automobilių remontininko profesijai.
  3. Aprūpinti mokymo-mokymosi priemonėmis Lietuvos profesines mokyklas, rengiančias automobilių remontininkus.

PROJEKTO TIKSLŲ ATITIKTIS BPD PRIEDE KONKREČIOS PRIEMONĖS NUSTATYTIEMS UŽDAVINIAMS

Projektas ,,Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio kūrimas" yra skirtas 2-ojo BPD prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonės Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

2.4 priemonės pagrindinis tikslas - švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas. Projektas atitinka šį tikslą, nes juo siekiama sukurti mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelį, kuris padėtų spręsti mokymo-mokymosi priemonių trūkumo problemas ir įtakotų kokybiškų paslaugų teikimą ugdant kvalifikuotą specialistą. Projekto metu bus sukurtos šiuolaikiškos mokymo-mokymosi priemonės, reikalingos sėkmingam mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamų paslaugų įgyvendinimui, laiduotų galimybę mokytis bet kuriuo amžiaus tarpsniu, užtikrintų kiekvienam žmogui galimybę pasirinkti ne tik mokymosi formą, vietą ir laiką, bet ir įvairius mokymosi informacijos šaltinius.

Projektas atitinka ir 2.4 priemonės uždavinius, tačiau labiausiai yra orientuotas į pirmojo uždavinio įgyvendinimą - sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas. Projektu siekiama užtikrinti aukštos kokybės paslaugų plėtrą, sukuriant ir įdiegiant šiuolaikiškas, naujausias technologijas atitinkančias mokymo-mokymosi priemones automobilių remontininkui parengti. Profesijos mokytojai, naudodami šias priemones praktikoje, galės efektyviai organizuoti profesinio mokymo procesą taikydami įvairius mokymo metodus ir taip teikti kokybiškesnes profesinio mokymo paslaugas ir įtakoti parengtų specialistų konkurencingumą ir paklausą.

PROJEKTO ATITIKTIS BPD PRIEDO PRIEMONĖSE IR GAIRĖSE PAREIŠKĖJAMS NUSTATYTIEMS ATRANKOS KRITERIJAMS

Projektas ,,Mokymo - mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio kūrimas" atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus:

  • gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Profesijos mokytojai, naudodami modernias mokymo-mokymosi priemones praktikoje, galės efektyviai organizuoti mokymo procesą, nesugaišdami daug laiko informacijos paieškai, o koncentruotis į susistemintų, tikslinių žinių ir gebėjimų perteikimo galimybes, tuo pačiu ir realizuoti savo naujai įgytas kompetencijas.

  • skatinti teikiamų paslaugų plėtrą. Projektas orientuotas į ateities veiklų vystymą, ypač pabrėžtinos jo plėtros galimybės, nes šio projekto metu sukurto mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio pagrindu bus galima parengti ir įdiegti mokymo-mokymosi priemones įvairioms profesinės veiklos sritims.

  • prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo. Parengtomis mokymo-mokymosi priemonėmis bus aprūpintos visos automobilių remontininkus rengiančios profesinės mokyklos Lietuvoje. Tokiu būdu, bus užtikrintas apsirūpinimas šiuolaikiška mokymo-mokymosi medžiaga, įvairiuose Lietuvos regionuose. Dirbti su šiomis mokymo-mokymosi priemonėmis bus apmokyti automobilių remontininkus rengiantys profesijos mokytojai.

  • Šis projektas atitinka ir specifinius priemonės aprašyme pateiktus projektų atrankos kriterijus:

    • kurti patrauklią mokymosi aplinką. Diegiant mokymo procese šiuolaikiškas priemones, garantuojamas mokymo aplinkos patrauklumas.
    • vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemą prevenciją ir skatinti reintegraciją. Pagerinta mokymo paslaugų kokybė ir sukurta patraukli mokymo ir mokymosi aplinka, skatina kokybiškesnį mokytojo ir mokinio bendravimą, bei mokinio įsitraukimą į mokymąsi. Svarbu, kad mokiniui būtų įdomu mokykloje, kad jis jaustų, jog mokosi to, kas turi tiesioginį pritaikymą realiame gyvenime.

    • diegti inovatyvius profesinio rengimo ir mokymo metodus. Sukurtos modernios mokymo-mokymosi priemonės įgalins ugdyti mokinių gebėjimus, taikant įvairius inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus. Taip garantuojant mokymo patrauklumą ir efektyvumą.

    PROJEKTU SPRENDŽIAMOS PROBLEMOS

    Projektu būtų sprendžiamos šios problemos:

    • šiuolaikiškų mokymo-mokymosi priemonių ir metodų, skirtų profesiniam mokymui, trūkumo;
    • mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos profesiniame mokyme nebuvimo;
    • informacijos apie mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo politiką stokos iš tų Europos Sąjungos šalių, kurios turi savo nacionalinę kalbą, yra panašios su Lietuva pagal gyventojų skaičių ir pagal pasirinktą profesinio rengimo modelį;
    • duomenų apie mokymo-mokymosi priemonių išteklius profesiniame mokyme nebuvimo;
    • sąlygų, kurti patrauklią mokymo aplinką ir garantuoti kokybišką profesinį rengimą, ribotumo.

    Be mokymo-mokymosi priemonių, atitinkančių Europos dimensijas, negalima sukurti sąlygų kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas bei užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančios ekonomikos bei verslo poreikius. Be mokymo-mokymosi priemonių neįmanoma kurti patrauklios mokymosi aplinkos, diegti inovatyvių profesinio mokymo ir mokymosi metodų, vystyti ir užtikrinti nuotolinio mokymo sistemos, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą sistemos, užtikrinti rengiamų specialistų kvalifikacijų atitikimo ekonomikos ir darbo rinkos poreikiams.

    Aprūpinimas mokymo-mokymosi priemonėmis Lietuvoje buvo ir yra skurdus. Remiantis Profesinio mokymo metodikos centro 2003-2004 metais atlikta mokomosios literatūros analize, profesinės mokyklos aprūpintos mokymosi medžiaga tik 11-25%. Tokią padėtį sąlygoja keletas veiksnių.

    Visų pirma, tai nuoseklios mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos nebuvimas. Atsisakius centralizuotos leidybos ir paskirstymo, apsirūpinimas mokymo-mokymosi priemonėmis pasidarė stichiškas: mokytojai mokymo procese naudoja bet kokią mokymo-mokymosi medžiagą bent kiek susietą su vienos ar kitos profesijos mokymu. Mokymo-mokymosi priemones rengia patys mokytojai, naudodamiesi atsitiktinai gauta literatūra, kuri visai negarantuoja kokybės profesiniame mokyme.

    Kitas veiksnys, įtakojantis skurdų apsirūpinimą mokymo-mokymosi priemonėmis būtų - inicijavimo jas rengti nebuvimas. Profesinio rengimo politika turi būti palanki sukurti galimybes atnaujinti mokymo-mokymosi priemones.

    Kad išspręsti minėtas problemas, Lietuvai svarbu perimti gerąją patirtį, orientuojantis į kitas Europos Sąjungos šalis, suvokti savo galimybes ir jų realizavimą. Profesinis mokymas Lietuvoje bus profesionalus, kai sudarys galimybes kokybiškai pasirengti profesinei veiklai, laiduos mokymąsi bet kuriuo amžiaus tarpsniu, užtikrins kiekvienam žmogui galimybę pasirinkti ne tik mokymosi formą, vietą ir laiką, bet ir įvairias mokymo-mokymosi priemones.

    Projekto metu atlikta išsami analizė įgalintų įvertinti mokymo-mokymosi priemonių išteklius Lietuvoje ir šių priemonių atnaujinimo politiką Europos Sąjungos valstybėse, kurių nacionalinė specifika artima Lietuvai, ir perimti tų šalių gerąją patirtį, taip sukuriant mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelį, kad profesinis mokymas būtų aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo-mokymosi priemonėmis. Šis modelis padėtų pagrindus mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos profesiniame mokyme sukūrimui ir išspręstų mokymo-mokymosi priemonių trūkumo problemas profesinio mokymo sektoriuose.

    Ruošiant šį projektą dalyvavo projekto įgyvendinimu suinteresuotos institucijos - Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokykla, Vilniaus technikos kolegija, Profesinio mokymo metodikos centras.

    Projekto idėja buvo formuojama remiantis šiais rezultatais:

    1. Profesinio mokymo metodikos centro 2003-2004 metais atlikta mokomosios literatūros profesinėse mokyklose analize, kurios metu paaiškėjo, kad profesinės mokyklos Lietuvoje mokymosi medžiaga aprūpintos tik 11-25%. Tačiau į šį procentą yra įtraukta ne vien šiuolaikiška mokymosi medžiaga.

    Pavyzdžiui mokoma: vadovėlis išleistas
    siuvimo technologijos (1982 m.)
    metalų technologijos ir konstrukcinių medžiagų (-"- 1974 m.)
    stalių darbų ir automatizavimo (-"- 1969 m.)
    tinkavimo, dažymo ir dengimo plytelėmis darbų (-"- 1969 m.)
    statybinių medžiagų ir jų gaminių (-"- 1974 m.)
    gamybos organizavimo maitinimo įmonėse (-"- 1984 m.)
    pramoninių prekių mokslo (-"- 1974 m.)

    Išvados:

    1. Profesinės mokyklos visiškai nėra aprūpintos mokymo-mokymosi priemonėmis.
    2. Šiuo metu profesinėse mokyklose mokoma "naujausių technologijų" iš pasenusių vadovėlių.

    2. Statistikos departamento 2004 metų duomenimis, per 1999-2003 metų laikotarpį, buvo išleista:

    Išleista knygų ir brošiūrų (pavadinimų) 1999 2000 2001 2002 Išleista knygų ir brošiūrų (pavadinimų) 2003
    Bendrojo lavinimo mokykloms 407 385 411 437 Bendrojo lavinimo mokykloms 640
    Profesinėms mokykloms 2 3 2 1 Kitoms mokymo įstaigoms* 493
    Aukštesniosioms mokykloms 10 7 18 0
    PHARE PMR leidiniai - 61 - -

    Šaltinis. M.Mažvydo bibliografijos ir knygotyros centro duomeny (www.lnb.lt).

    * nuo 2003 metų išleistų knygų ir brošiūrų (pavadinimų) profesinėms, kolegijoms ir aukštosioms mokykloms duomenys pateikiami bendrai po antrašte ,,Kitoms mokymo įstaigoms".

    Profesinio mokymo metodikos centro duomenimis nuo 2003 metų profesiniam mokymui parengtas ir išleistas tik vieno pavadinimo vadovėlis PHARE subsidijų programos lėšomis.

    Įvertinus tai, kad ir bendrojo lavinimo, ir profesinio mokymo atskirų dalykų pavadinimų skaičius yra apylygis (bendrojo lavinimo dalykus diferencijuojant pagal klases), mokomosios literatūros profesiniam mokymui išleista tik 4.9%, lyginant su bendruoju lavinimu.

    Todėl galima konstatuoti, kad mokymo medžiagą rengia patys mokytojai, tik sąlygos tam yra skirtingos: bendrojo lavinimo mokytojai tą daro turėdami vadovėlius, o profesinių mokyklų mokytojai naudojasi atsitiktinai gauta literatūra, kuri visai negarantuoja kokybės.

    Išvada. Profesinio mokymo aprūpinimas mokomąja literatūra yra ignoruojamas, lyginant su bendruoju lavinimu.

    3. Darbo biržos 2004 metų prognoze, 2005-2006 m. išaugs kvalifikuotos darbo jėgos paklausa ,,visų pirma darbui statybos, transporto, konsultavimo, verslo paslaugų, informacinių technologijų, elektronikos ūkio sektoriuose bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse". 2005-2006 metais prognozuojama didžiausia įsidarbinimo galimybė aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams: variklinių transporto priemonių variklių mechanikams, autotransporto priemonių šaltkalviams-remontininkams. (www.ldb.lt/Finansų ministerijos Ekonominės plėtros perspektyvų 2003 - 2006 metais duomenys)

    Projektas taip pat yra grindžiamas remiantis PHARE 2001 Ekonominės ir socialinės sanglaudos Lietuvoje subsidijų programos projektu ,,Profesinio rengimo modernizavimas: siuvėjo rengimo vadovėlis". Projekto tikslas - parengti ir išleisti vientisą, profesinėms mokykloms adaptuotą, naujausias technologijas atitinkantį ir profesinio išsilavinimo standarte numatytas kompetencijas atliepiantį vadovėlį, skirtą siuvimo specialistui parengti. Šis projektas - pilotinis, orientuotas į ateities veiklų vystymą, nes šio projekto pagrindu galima prognozuoti mokymo-mokymosi priemonių kūrimą ir įdiegimą kitoms profesinės veiklos sritims bei išbandytą mokymo-mokymosi priemonių rengimo modelį galima pritaikyti kitoms profesinio mokymo programoms. Projekto rezultatai - parengtas ir išleistas Siuvėjo rengimo vadovėlis bei juo aprūpintos visos 30 šią profesiją rengiančios profesinės mokyklos Lietuvoje.

    PROJEKTO PRIDĖTINĖ VERTĖ (KIEKYBINIS IR KOKYBINIS PADĖTIES PAGERĖJIMAS ĮGYVENDINUS PROJEKTĄ)

    Projekto metu parengtas mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo modelis ir išbandytas Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokykloje, sukuriant automobilių remontininko profesijai mokymo-mokymosi priemones, padėtų pagrindus mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos profesiniame mokyme sukūrimui ir ateityje įgalintų spręsti mokymo-mokymosi priemonių trūkumo problemas visose profesinio mokymo srityse Lietuvoje. Gauti mokymo-mokymosi priemonių turimų išteklių įvertinimo analizės rezultatai turės išliekamąją vertę, nes įgalins toliau planuoti profesinio mokymo institucijų aprūpinimą mokymo-mokymosi priemonėmis.

    Projekto metu sukurtos modernios 4 pavadinimų mokymo-mokymosi priemonės automobilių remontininko profesijai, aprūpinant jomis visas 31 šią profesiją rengiančių mokyklų ir kitų mokymo įstaigų profesinio mokymo skyrių. Naujausias technologijas atitinkančios mokymo-mokymosi priemonės leis kurti inovatyvią mokymo sistemą, orientuotą į įvairių mokymo ir mokymosi metodų diegimą. Profesijos mokytojai, naudodami šias priemones praktikoje, galės efektyviai organizuoti profesinio mokymo procesą, taikydami įvairius mokymo metodus ir taip teikti kokybiškesnes profesinio mokymo paslaugas ir įtakoti parengtų specialistų konkurencingumą ir paklausą, jų žinių ir gebėjimų atitikimą darbo rinkos pokyčiams. Taigi, automobilių remontininko profesijos rengimo kokybė Lietuvos profesinėse mokyklose, pakis iš esmės.

    Atgal Į viršų

    TIKSLINĖS GRUPĖS

    1. Automobilio remontininkus rengiantis profesijos mokytojai.
    2. Automobilio remontininko profesijos mokiniai.

    Atgal Į viršų

    PROJEKTO VEIKLŲ APRAŠYMAS

    1. veikla. Parengiamasis etapas.

    Etapas skirtas apsirūpinti materialiaisiais ištekliais, suformuoti projekto administravimo ir valdymo personalo komandą, atrinkti ekspertus projekto veikloms pradėti. Įvadinio etapo metu parengiamos projekto organizavimo ir administravimo dokumentų sąrašas, jų formos. Patvirtinant projekto veiklos ir finansinės atskaitomybės planą yra nustatomas projekto valdymas. Organizuojamas valdymo grupės posėdis siekiant supažindinti su projekto turiniu bei projekto valdymo bei administravimo pagrindiniais principais.

    2. veikla. Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio rengimas.

    Šios veiklos metu bus suformuluoti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai modelio parengimui, atliktos analizės, kurioje bus analizuojamos Lietuvos ir Europos Sąjungos mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo politikos nacionaliniu lygmeniu, įvertinami mokymo-mokymosi priemonių ištekliai Lietuvos profesinėse mokyklose. Analizės išvados ir rekomendacijos pritaikytos, parengiant mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo modelį. Rezultatų apibendrinimui ir modelio pristatymui bus pravestas seminaras.

    Šio etapo metu yra suformuojama mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio rengimo darbo grupė (5 asmenų), kuri dalyvaus ir tolimesnėse projekto veiklose. Grupės veikla pradedama nuo metodikos mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modeliui parengti sukūrimo. Analizuojama Lietuvos ir ES šalių politika mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo srityje, nagrinėjami literatūros šaltiniai, informaciniai www puslapiai, kiti dokumentai. Parengta techninė dokumentacija atrinktų ES šalių Suomijos ir Graikijos, kurios turi savo nacionalinę kalbą, yra panašios su Lietuva pagal gyventojų skaičių ir pagal pasirinktą profesinio rengimo modelį, mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo analizei parengti. Vykdoma užsienio ekspertų atranka bei organizuojamas analizės įvardintose šalyse atlikimas.

    Išsamiau pagrindžiame, kodėl kaip viena iš veiklų yra pasirinkta ,,Techninė užduotis Suomijos ir Graikijos mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politikos analizei atlikti" bei kelionių į šias šalis būtinumą: Ypač svarbu perimti gerąją patirtį iš tų Europos Sąjungos šalių, kurios turi savo nacionalinę kalbą, yra panašios su Lietuva pagal gyventojų skaičių ir pagal pasirinktą profesinio rengimo modelį. Mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politika didelėse pagal gyventojų skaičių (tuo pačiu ir pagal besimokančiųjų skaičių) valstybėse iš esmės skiriasi nuo atnaujinimo politikos, vykdomos mažose pagal savo gyventojų skaičių Europos šalyse. Tai kas pigu didelei šaliai, brangu - mažai šaliai. Mokymo-mokymosi priemonių atnaujinime daug ką lemia tiražas, kurį įtakoja poreikis, priklausantis nuo besimokančiųjų vienos ar kitos profesijos, mokinių skaičiaus. Buvo pasirinktos tokios valstybės kaip Suomija ir Graikija. Jose, kaip ir Lietuvoje, vyrauja mokyklinis profesinio rengimo tipas, kai mokymas yra daugumoje vykdomas profesinio mokymo institucijose ir praktiškai visą atsakomybę už mokymą prisiima valstybė. Kaip viena iš veiklų yra pasirinkta ,,Techninė užduotis Suomijos ir Graikijos mokymo-mokymosi priemonių skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politikos analizei atlikti". Pagal šią techninę užduotį, kurią parengs Mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo modelio kūrimo grupė, bus atlikta analizė. Ši analizė turės atsakyti į klausimus, kas įtakoja mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo politiką, kaip šią politiką veikia tokie faktoriai kaip:

    • Politinė, ūkinė ir administracinė situacija šalyje bei strateginiai ūkio veiklos planai;
    • Europinės švietimo ir profesinio mokymo plėtros tendencijos;
    • Echnologijų plėtra nacionaliniu, Europos ir pasauliniu mastu;
    • Esamas darbo jėgos poreikis valstybiniame ir privačiame sektoriuose;
    • Socialinių partnerių aktyvumas ir pasirengimas konstruktyviai dirbti profesinio mokymo srityje.

    Šie faktoriai įtakoja profesinio rengimo plėtrą Europos Sąjungos valstybėse.

    Kiekviena Europos valstybė turi sau pritaikytą, specifinę profesinio rengimo teisinio reguliavimo sistemą, kurios iš principo neįmanoma dirbtinai perkelti į kitai šaliai būdingą kontekstą. Bet galima panaudoti kai kuriuos bendrus profesinio mokymo organizavimo principus. Šio projekto atveju - panaudoti tinkamus Lietuvos profesiniam rengimui Suomijos ir Graikijos mokymo-mokymosi medžiagos atnaujinimo politikos principus, sukuriant mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo modelį.

    Kad šioje analizėje būtų išvengta skirtingo šalių savitumų traktavimo ir profesinio rengimo plėtros supratimo, būtinas projekto vykdytojų savalaikis buvimas vietoje, t.y. kiekvienoje iš pasirinktų šalių, tiek Graikijoje, tiek Suomijoje, gilinantis mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo politiką, atsižvelgiant į ūkio specifiką ir kultūros paveldą. Labai svarbu, būnant vietoje, perimti sukauptą gerąją patirtį ir įvertinti mokymo turinio tobulinimo veiksnius:

    • Profesijos pedagogų mokymo turinio atnaujinimo veiklą;
    • Mokymo-mokymosi metodų ir formų taikymą;
    • Metodinių ir praktinių priemonių panaudojimą mokymo-mokymosi procese;
    • Profesinio mokymo proceso aprūpinimą mokymo priemonėmis detaliai, t.y. aiškinantis, ar užtenka mokymo knygų, vadovėlių, žinynų ir panašiai, ar užtenka mokymo metodinės medžiagos, kokie yra aprūpinimo mokymo priemonėmis šaltiniai.

    Nuvykus į šalis, svarbu išsiaiškinti, kiek profesinio mokymo proceso aprūpinimą mokymo priemonėmis pagerina tokie veiksniai kaip: profesinio rengimo įstaigos savifinansavimo šaltinių paieška, aktyvus jų dalyvavimas projektų veikloje, socialinės partnerystės stiprinimas. Be šių išvykų metu atliktos visoms įvardintomis kryptimis veiklos, nebus įmanoma tinkamai įvertinti išorinių ekspertų parengtų studijų apie jų šalių (Suomijos ir Graikijos) mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politiką ir atrinkti naudingus aspektus, tendencijas ir formas taikytinas, kuriant mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo modelį Lietuvos profesiniam mokymui.

    Užsienio ekspertų vizitas į Lietuvą reikalingas, nes būtina savalaikė apžvalga ir diskusija jų baigiamos rengti studijos atskirais klausimais. Šio vizito metu užsienio ekspertai ir projekto vykdytojai detalizuos visus studijos punktus ir jų atitiktį techninei užduočiai. Svarbu išnagrinėti visus su studija susijusius klausimus ir įvertinti, ar reikalingi papildymai ir korekcijos ir kokios konkrečiai. Lietuvai svarbu perimti gerąją patirtį, orientuojantis į kitas Europos Sąjungos šalis, suvokti savo galimybes ir tų galimybių realizavimą, kuriant mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelį. Studijose turi būti ne tik perteikiama Suomijos ir Graikijos mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politika, bet ir detaliai apžvelgiama, kaip ši politika įgyvendinama. Vienas iš projekto tikslų yra perimti Lietuvos profesiniam rengimui tinkamus aspektus.

    Užsienio ekspertų vizito metu atliekami darbai yra sudėtinė 2 veiklos ,,Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio rengimas" dalis.

    Lygiagrečiai, suformuojama mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimui ir studijos parengimui darbo grupė (4 asmenys), kuri parengs mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimo metodiką bei mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimo studiją. Norint parengti mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelį, būtina išsiaiškinti apsirūpinimo mokymo-mokymosi priemonėmis realią padėtį Lietuvos profesiniame mokyme. Lietuvai per brangu atlikti visą apimančią profesinio rengimo sistemos aprūpinimo mokymo-mokymosi priemonėmis analizę, todėl žvalgomoji analizė įgalintų įvertinti turimus išteklius bent keliose profesinio mokymo srityse. Taip pat, šios analizės rezultatai turės išliekamąją vertę, t.y. įgalins toliau planuoti profesinio mokymo aprūpinimą mokymo-mokymosi priemonėmis pagal nustatytus prioritetus. Analizės duomenimis ir rekomendacijomis galima būtų pasinaudoti tobulinant švietimo sistemą. Analizę planuojama atlikti samdant profesijos mokytojus, kurie geriausiai išmano savo profesine sritį ir realiai galį įvertinti esamus mokymo-mokymosi priemonių išteklius. Duomenys bus renkami 9 profesinėse srityse, atrinktose pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Atskiras sritis vertins 2 profesijos mokytojai, kad galima būtų palyginti įvairių Lietuvos regionų profesinio mokymo mokymo-mokymosi priemonių turimus išteklius. Iš viso duomenų rinkime dalyvaus 18 profesijos mokytojų iš įvairių profesinių mokyklų.

    3. veikla. Mokymo-mokymosi priemonių automobilių remontininko profesijai parengimas ir išbandymas praktikoje.

    Šios veiklos metu bus detalizuotas ir įvardintas mokymo-mokymosi priemonių automobilių remontininko profesijai turinys, parengtos mokymo-mokymosi priemonių automobilių remontininko profesijai kūrimo rekomendacijos, sukurti mokymo-mokymosi priemonių projektai ir apmokyti profesijos mokytojai, kurie išbandys šiuos projektus mokymo procese mokydami mokinius, besirengiančius įgyti automobilių remontininko profesiją. Po to, šie mokymo-mokymosi priemonių projektai bus koreguojami, recenzuojami ir parengti leidybai.

    Šios veiklos metu bus detalizuotas ir įvardintas mokymo-mokymosi priemonių automobilių remontininko profesijai turinys, parengtos mokymo-mokymosi priemonių automobilių remontininko profesijai kūrimo rekomendacijos, sukurti mokymo-mokymosi priemonių projektai. Bus sukurti šių mokymo-mokymosi priemonių projektai:

    1. Vadovėlis, kurį sudarys 4 dalys. Šios dalys aprėps 10 modulių: "Bendroji šaltkalvystė", "Medžiagų mokslas", "Suvirinimas ir litavimas", "Automobilių techninė priežiūra ir remontas", "Automobilio variklis", "Automobilio transmisija", "Automobilio važiuoklė", "Automobilio elektros įranga ir elektroninės valdymo sistemos", "Darbų sauga ir ekologija", "Tolerancijos ir techniniai matavimai". Bendra visų vadovėlio dalių apimtis sieks 1200 puslapių.
    2. Plakatai. Jų bus sukurta po 15 skirtingų vienetų kiekvienam moduliui.

    3. Profesijos mokytojo knyga. Šios knygos paskirtis yra pateikti kuo daugiau informacinių duomenų, atitinkančių standartą ir mokymo programas, kad mokytojas galėtų efektyviai pasirengti pamokoms.

    4. Užduočių rinkiniai. Tai knyga mokiniui, kad jis galėtų gilinti savo profesinius gebėjimus ir, savarankiškai mokydamasis, save įsivertinti.

    Šios veiklos metu taip pat bus apmokyti profesijos mokytojai, kaip efektyviai panaudoti sukurtus mokymo-mokymosi priemonių projektus, diegiant juos į mokymo procesą. Jie išbandys šias mokymo-mokymosi priemones mokydami mokinius, besirengiančius įgyti automobilių remontininko profesiją. Po išbandymo praktikoje mokymo-mokymosi priemonių projektai bus koreguojami, atsižvelgiant į autoriams išreikštas pastabas, kurias formuluos tiek bandyme dalyvavę profesijos mokytojai, tiek mokiniai. Autorių pakoreguotus mokymo-mokymosi priemonių projektus toliau vertins nepriklausomi ekspertai, kurie bus atrenkami iš profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų, bei ekspertai - praktikai, socialinių partnerių atstovai. Pateikus pirmąjį ekspertinį įvertinimą , mokymo-mokymosi priemonių autoriai vėl koreguos projektus, ištaisydami nurodytas klaidas ir netikslumus. Pataisytus projektus vėl vertins tie patys ekspertai, parašydami galutinį įvertinimą - recenziją vadovėliui, vertinimus kitoms mokymo-mokymosi priemonėms.

    Taip šie mokymo-mokymosi priemonių projektai bus parengti leidybai. Visos veiklos metu bus vykdomas monitoringas, įvertinant ne tik galutinius rezultatus , bet ir tarpinius, kurie taip pat gali būti efektyvūs ir būti kuriamo mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo modelio sudedamąja dalimi.

    4. veikla. Mokymo-mokymosi priemonių leidyba, įdiegimas ir sklaida.

    Šios veiklos metu bus organizuojamas mokymo-mokymosi priemonių leidybos konkursas leidėjo atrankai; išleista 4 pavadinimų mokymo-mokymosi priemonės automobilių remontininko profesijai; organizuojami mokymo seminarai profesijos mokytojams kaip efektyviai įdiegti šias mokymo-mokymosi priemones mokymo procese, šiomis priemonėmis aprūpinamos visos 31automobilių remontininkus rengianti profesinė mokykla Lietuvoje.

    Šios veiklos metu bus organizuojamas mokymo-mokymosi priemonių leidybos konkursas leidėjo atrankai. Atrinkus leidėją, su juo bus dirbama, derinant mokymo-mokymosi priemonių turinio detales, kad išvengti jų neteisingo perteikimo maketuojant. Bus išleistos 4 pavadinimų mokymo-mokymosi priemonės, skirtos automechaniko profesijai. Taip pat bus parengtas mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui , atnaujinimo modelis. Bus suorganizuoti mokymo seminarai profesijos mokytojams, kaip efektyviai įdiegti šias mokymo-mokymosi priemones į mokymo procesą. Seminarai bus organizuojami trimis srautais, pakviečiant į juos mokytojus iš visų automobilio remontininkus rengiančių mokyklų Lietuvoje. Šių seminarų metu bus perteikiama mokymo-mokymosi priemonių išbandymo praktikoje patirtis, kaip efektyviai panaudoti šiose priemonėse esančią mokymo-mokymosi medžiagą, tiek mokant , tiek mokantis ir sukurto mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo modelio taikymo galimybės, nesant vieningos šių priemonių atnaujinimo sistemos Lietuvoje. Be to, publikuotomis mokymo-mokymosi priemonėmis bus aprūpintos visos 31 automobilių remontininkus rengiančios profesinės mokyklos Lietuvoje. Taigi, visos automobilių remontininkus rengiančios mokyklos įgys šiuolaikiškas mokymo-mokymosi priemones ir galės jas diegti mokymo procese.

    5. veikla. Projekto rezultatų vertinimas ir sklaida.

    Šios veiklos metu bus analizuojami visų projekto veiklų detalūs rezultatai, vertinamas jų poveikis projekto efektyvumui bei parengta projekto veiklų rezultatų ir jų poveikio projekto efektyvumui analizė; parengta mokymo-mokymosi priemonių projektų išbandymo praktikoje patirties analizė, parengti ir atspausdinti lankstinukai, parengti informaciniai pranešimai ir patalpinti Profesinio mokymo metodikos centro internetiniame puslapyje; suorganizuota ir pravesta baigiamoji projekto konferencija.

    Vertinant projekto rezultatus, bus detaliai analizuojamos projekto veiklų rezultatai, vertinamas jų poveikis projekto efektyvumui bei parengta projekto veiklų ir jų poveikio projekto efektyvumui analizė. Taip pat, bus analizuojami anketavimo būdu surinkti duomenys apie projektų išbandymą praktikoje bei parengta mokymo-mokymosi priemonių projektų išbandymų praktikoje patirties analizė.

    Organizuojant baigiamąją projekto konferenciją dalyvaus tiek pareiškėjas, tiek partneris, tiek subrangovas. Bus išleisti apie projektą informuojantys lankstinukai, parengti informaciniai pranešimai patalpinti Profesinio mokymo metodikos centro internetiniame puslapyje. Į baigiamąją konferenciją planuojama pakviesti 100 žmonių. Jos metu bus pristatomi projekto ,, Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio kūrimas" rezultatai.

    6. veikla. Projekto vidinis ir išorinis vertinimas.

    Projekto metu bus atliekamas vidinis auditas. Projekto pabaigoje bus atliktas išorinis auditas.

    Atgal Į viršų

    PROJEKTO REZULTATAI IR PASEKMĖS

    Projekto poveikis tikslinėms grupėms

    Projekto metu profesijos mokytojai įgaus naujos patirties tiek rengdami mokymo-mokymosi priemones, tiek diegdami jas į mokymo procesą, tokiu būdu pakeldami savo kvalifikaciją.

    Sukurtos mokymo-mokymosi priemonės automobilių remontininkui parengti garantuos mokymo prieinamumą, palengvins tiek informacijos perteikimą, tiek jos įsisavinimą visiems besimokantiems.

    Visos profesinės mokyklos, rengiančios automobilių remontininkus, bus aprūpintos projekto metu sukurtomis mokymo-mokymosi priemonėmis. Tokių būdu tikslinės grupės nariams, tiesiogiai nedalyvavusiems priemonių išbandyme, taip pat bus sudarytos sąlygos įgyti kokybišką, atitinkantį rinkos poreikius išsilavinimą ir užtikrinta galimybė pasirinkti jam tinkančią mokymosi formą ir priemonę, o profesijos mokytojams taikyti inovatyvius mokymo metodus, efektyviai organizuoti mokymo procesą, nesugaištant daug laiko informacijos paieškai, koncentruojantis į susistemintų, tikslinių žinių ir gebėjimų perteikimo galimybes, tuo pačiu realizuoti savo naujai įgytas kompetencijas.

    Projekto rezultatų multiplikavimo galimybės

    Projekto metu parengta mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, metodika gali būti taikoma įvairių profesijų mokymo-mokymosi priemonėms rengti. Be to, projekto metu sukurtomis mokymo-mokymosi priemonėmis bus aprūpintos visos 31 automobilių remontininkus rengiančių profesinių mokyklų ir šios mokymo-mokymosi priemonės bus prieinamos visiems automobilių remontininko profesija besidomintiems žmonėms. Kita vertus, tinkamai parengtų specialistų reikia ne tik automechanikos, bet ir visoms kitoms, profesinėms sritims. Projekto metu sukurtas modelis ir jo taikymas, parengiant mokymo-mokymosi priemones automobilių remontininkui, skatintų kitų profesinių sričių specialistus rengti mokymo-mokymosi priemones profesiniam mokymui ir šiam projektui pasibaigus.

    Atliktas mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimas įgalins išskirti tas profesines sritis, kurioms reiktų teikti pirmenybę, aprūpinant jas mokymo-mokymosi priemonėmis.

    Sukurtas mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelis padėtų pagrindus mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos profesiniame mokyme parengimui. Sistemos, kuri skatintų kurti ir/ar versti bei adaptuoti mokymo-mokymosi priemones ir išspręstų mokymo-mokymosi priemonių trūkumo problemas skirtinguose profesinio mokymo sektoriuose.

    Projekto įgyvendinimo metu planuojami sukurti inovaciniai produktai (mokomoji medžiaga, metodai, programos, leidiniai, publikacijos ir t.t.)

    Pagrindinis projekto produktas - profesinėms mokykloms adaptuotos, naujausias technologijas atitinkančios ir profesinio išsilavinimo standarte numatytas kompetencijas atliepiančios mokymo-mokymosi priemonės automobilių remontininkui parengti. Tai yra inovacinis produktas, nes skatina taikyti mokymo procese naujausias technologijas.

    Taip pat, šiuo metu Lietuvoje nėra mokymo-mokymosi priemonių atnaujinimo sistemos profesiniame mokyme. Projekto metu sukurtas mokymo-mokymosi priemonių profesiniame mokyme atnaujinimo modelis yra inovacinis ir tuo, kad nubrėžia gaires tokios sistemos atsiradimui.

    Kiti projekto produktai - studija apie Suomijos mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politiką, studija apie Graikijos mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo politiką ir studija apie mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimą, padėtų pagrindus mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui sistemos sukūrimui.

    Projekto tęstinumas

    Projektas ,,Mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelio kūrimas" yra rengiamas, tinkamai įvertinus tikslinės grupės narių poreikius, apgalvojus finansinius ir institucinius projekto tęstinumo aspektus:

    • finansiniu požiūriu - pasibaigus projektui ir priėmus atitinkamus teisės aktus, galima būtų sukurti mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, atnaujinimo sistemą. Vieningos sistemos kūrimas leistų taupyti lėšas ir garantuoti efektyvų mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui rengimą, mažiausiomis sąnaudomis. Projekto rezultatai padės pagrįsti papildomų biudžeto lėšų poreikį, reikalingą sistemos plėtrai. Europos Sąjungos valstybėse teikiamas prioritetas šiuolaikiškų mokymo ir mokymosi priemonių panaudojimui mokymo procese. Todėl galima tikėtis tolesnės Europos Struktūrinių Fondų paramos.

    • politiniu lygmeniu - Lietuvos valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo priemonėse numatyta užtikrinti nuoseklų švietimo priemonių rengimą, leidimą ir mokinių aprūpinimą jomis. Projekto tikslai sutampa su šia politika. Todėl jo rezultatai taps pagrindu šiai politikai įgyvendinti profesiniame rengime. Profesinis mokymas aprūpintas moderniomis mokymo-mokymosi priemonėmis, užtikrins rengiamų specialistų kompetencijos atitikimą kintantiems darbo rinkos poreikiams, taip pagerės jų įsidarbinimo rodikliai.

    • instituciniu požiūriu - projektas remiasi esamais mokymo-mokymosi priemonių kokybės užtikrinimo reikalavimais. Projekto metu darbuotojai įgys naujos ekspertinės patirties, rengiant mokymo-mokymosi priemones, taip įgydami naujas kompetencijas. Projekto metu bus parengti mokymo-mokymosi priemonių rengimo ekspertai, galintys konsultuoti mokymo-mokymosi priemonių, skirtų profesiniam mokymui, rengėjus. Išugdyti mokymo-mokymosi priemonių rengėjai, dirbdami atsakingose valstybės įstaigose inicijuos mokymo-mokymosi priemonių kūrimą visose šalies profesinio mokymo institucijose.

    Projekto metu bus sukurtos šiuolaikiškos mokymo-mokymosi priemonės, reikalingos sėkmingam mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamų paslaugų įgyvendinimui, laiduotų galimybę mokytis bet kuriuo amžiaus tarpsniu, užtikrintų kiekvienam žmogui galimybę pasirinkti ne tik mokymosi formą, vietą ir laiką, bet ir įvairius mokymosi informacijos šaltinius.

    Sukurtas mokymo-mokymosi priemonių profesiniam mokymui atnaujinimo modelis garantuotų kokybišką profesinį mokymą visose profesinėse srityse

    Atgal Į viršų
     
    PMMC
    Kiti PMMC vykdomi BPD projektai

    STANDARTAI
    TYRIMAI
    STRATEGINĖS KOMPETENCIJOS
    KOKYBĖ



    Puslapis atnaujintas
    2006 12 29